When all but sadness is by your side
Go pull the curtain, pull back the curtains
Yesterday's gone, tomorrow may never come
Ride out this darkness and await the rising sun
Sad days ahead moves us over the edge
Wounds heal, wounds mend
Shine bright
As we learn how to walk, we have to learn how to let go
Bruised hearts, battered broken souls
Sad days ahead, don't let them push you over the edge
Shine, shine bright
All is gonna be all right
It doesn't have to end
Wounds heal, cuts mend
Live to fight another day
Fight to live, day by day
Live to fight another day
In The Night kaip ir buvo, taip ir išlieka vienu mėgstamiausių Ellengaest albumo kūrinių (į priekį užleisdamas nebent Cry of Love). Taip, šitas kūrinys skamba net ne gotiškai, kaip nemaža dalis CBP dainų... jis turi tiesiog stačiai depresyvią melodiją. Bet ji išpildyta taip gerai, taip įtikinamai, netgi spalvingai. Nors paskutinis epitetas skamba kaip prieštara, bet taip nėra – net tokiai nūdnai melodijai reikia antrinių spalvų tam, kad ji būtų efektyvi klausytojui. Vargonų, elektrinių gitarų, pritariančių vokalų sporadiškos natos pirmą dainos dalį tiesiog padaro nuostabią. Į antroj dalyje gitaros, vargonai ir būgnai jau pradeda jungtis į vienį, į galingą, kulminacinį, viską nubloškiantį vienį. Puiki kompozicija, 10 balų.
Užkeikimas prieš depresiją, bet palydimas super depresyvios melodijos. Žiauri kontraversija. Nesu depresyvus, tad galiu tokią muziką suvirškinti ir ji man graži, nors kitą vertus... būna gi dienų kaip tyčia. Bet šiandien dar vis 10 balų.
Užkeikimas prieš depresiją, bet palydimas super depresyvios melodijos. Žiauri kontraversija. Nesu depresyvus, tad galiu tokią muziką suvirškinti ir ji man graži, nors kitą vertus... būna gi dienų kaip tyčia. Bet šiandien dar vis 10 balų.
Pastebėjau Arvydo Vilčinsko profilyje visad buvo po dvi tas pačias dainas (dvi po dvi), tik vienos dvi nepriskirtos albumui. Tiesiog negražiai dubliuojasi, tai būtų gerai ištrinti, bet visos turi nemažai like'ų. Galvoju, ar vis tiek galima būtų trinti
Scatman John gimimo metinių proga pridėjau jo džiazinius albumus John Larkin ir po mirties išleistą Listen To The Scatman, kurių music'e trūko. Abu darbai nuostabūs, rekomenduoju susipažinti ir pažinti kitą, geresnę eurodance žvaigždės kūrybos pusę.
Aš asmeniškai boikotuoju tokius siūlymus ir nebalsuoju už juos (kaip, beje, boikotuoju ir beveik visus koverius, nebent tas koveris kažkoks smarkiai inovatyvus). Bet ne visi kreipia į tai dėmesį ir balsuoja tiesiog už pažįstamą atlikėją.
2024 m. rugsėjo 21 d. 00:44:03
In The Night kaip ir buvo, taip ir išlieka vienu mėgstamiausių Ellengaest albumo kūrinių (į priekį užleisdamas nebent Cry of Love). Taip, šitas kūrinys skamba net ne gotiškai, kaip nemaža dalis CBP dainų... jis turi tiesiog stačiai depresyvią melodiją. Bet ji išpildyta taip gerai, taip įtikinamai, netgi spalvingai. Nors paskutinis epitetas skamba kaip prieštara, bet taip nėra – net tokiai nūdnai melodijai reikia antrinių spalvų tam, kad ji būtų efektyvi klausytojui. Vargonų, elektrinių gitarų, pritariančių vokalų sporadiškos natos pirmą dainos dalį tiesiog padaro nuostabią. Į antroj dalyje gitaros, vargonai ir būgnai jau pradeda jungtis į vienį, į galingą, kulminacinį, viską nubloškiantį vienį. Puiki kompozicija, 10 balų.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2024 m. rugsėjo 21 d. 00:26:03
Man sio kurinio antra dalis, kaip proverzis is depresijos buvio, bet su depresyvios melodijos sleifu, kuris turiu pripazinti - veza.
2024 m. rugsėjo 20 d. 19:34:19
Užkeikimas prieš depresiją, bet palydimas super depresyvios melodijos. Žiauri kontraversija. Nesu depresyvus, tad galiu tokią muziką suvirškinti ir ji man graži, nors kitą vertus... būna gi dienų kaip tyčia. Bet šiandien dar vis 10 balų.
Beje, įžanga į dainą iš 1959 interviu "Depresijos Apraiškos", ir prasideda nuo 6:0 min. žiūrėti čia: The Faces of Depression 1959 (youtube.com)
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly