Kas gimsta su ženklu kovot,
Niekada nepaleis kalavijo iš rankų aštraus.
Kas trokšta į ugnį įžengti aukodamas savo gyvenimą,
Skausmo nejaus.

Kas miršta nežinodamas baimės,
Kraujuojančią širdį pridengęs ranka,
Sutinka aukščiausiam kalne savo tėvus ir protėvius
Geriant, dainuojant drauge.

Nėr mūšio be liepsnos, nėr laisvės be kovos,
Kaip kraujo be þaizdos...
Nėr žemės be mirties, nėr žygio be vilties,
Kaip šviesos be išminties...
Nėr kelio be kančios, nėr galo be pradžios,
Kaip melo be tiesos...
Nėr žaibo be ugnies, nėr žodžio be garbės,
Kerštas veržias iš širdies...

Kas ieško nesibaigiančio kelio,
Į savo svajones klajos amžinai.
Kas randa jėgų atlaikyti audras,
Nepabūgs į bedugnę pažvelgt iš aukštai.

Kas mato, kaip sukasi amžinas ratas,
Pabunda užmerkęs akis,
Kas jaučia, kaip vėjai alsuoja mirtim,
Tam dega prieš mūšį širdis.