Nuo vaikystės aš mėgstu medžius,
Ant šakų netgi butą turėjau.
Mėgau laipiot, keliaut į svečius
Ir tenai niekada neliūdėjau.
Į vaikystę taip noris nuskrist,
Pabėgioti basam jos takeliais.
Į tą šviesų pasaulį sugrįžt,
Kur laimingi mes buvom vaikeliai.
Pried. (2x)
Nesibelsk į duris, tie laikai nebegrįš
Tik girdėsis aidai, klasė, juokas, draugai.
Su džiaugsmu išeinam, su liūdesiu paliekam
Ačiū tau už tai, už viską ką davei...
Save mažą norėčiau sutikt,
Neišmanantį daug ko, bet linksmą.
Laimę paprasta tyrą patirt,
Kur dabar tikras džiaugsmas pradingsta.
Noriu džiaugtis, mylėti ir guost,
Kaip vaikai nepatyrę dar vargo.
Bėgam, skubam, paskęstam darbuos
Ir pamirštam mokyklos vardą.
Pried. (3x)
Nesibelsk į duris, tie laikai nebegrįš
Tik girdėsis aidai, klasė, juokas, draugai.
Su džiaugsmu išeinam, su liūdesiu paliekam
Ačiū tau už tai, už viską ką davei...
Cia taip kaip Uzkalniui duot pavertint koncervus & lasinius & pashteta ( aisku su uogiene) kur undermenshai valgo jei piggiai randa. Ar nenukentes Sahja morale?
2013 m. gruodžio 9 d. 22:12:07
puiki daina. megstu ja niuniuot kai buna liudna ar kai ko nors laukiu