Have you seen Jack-In-The-Green?
With his long tail hanging down.
He sits quietly under every tree ---
in the folds of his velvet gown.
He drinks from the empty acorn cup
the dew that dawn sweetly bestows.
And taps his cane upon the ground ---
signals the snowdrops it's time to grow.
It's no fun being Jack-In-The-Green ---
no place to dance, no time for song.
He wears the colours of the summer soldier ---
carries the green flag all the winter long.
Jack, do you never sleep ---
does the green still run deep in your heart?
Or will these changing times,
motorways, powerlines,
keep us apart?
Well, I don't think so ---
I saw some grass growing through the pavements today.
The rowan, the oak and the holly tree
are the charges left for you to groom.
Each blade of grass whispers Jack-In-The-Green.
Oh Jack, please help me through my winter's night.
And we are the berries on the holly tree.
Oh, the mistlethrush is coming.
Jack, put out the light.
Ar kas regėjo Džeką Žalut-Žalutėlį?
Jo ilga uodega vos žemės nešluosto.
Jis po medžiu kiekvienu tyliai pasėdi
tarp savo aksominio apdaro klosčių.
Iš ąžuolo gilės kepurės jis geria
rasą, aušros mielai dovanotą.
Ir beldžia savo lazda į žemę –
ženklas snieguolei: auk, nemiegoki.
Džekui Žalut-Žalutėliui smagumo nedaug –
nėr kur pašokti, laiko dainai nėra.
Vasaros kario dėvi jis uniformą –
peržiem jo rankose plasta žalia vėliava.
Džekai, negi visai nemiegi –
ar žalia tebeteka giliai širdyje?
O tie permainų vėjai
greitkeliai, stulpai perdavėjai,
negi mus skirs visada?
Bent aš nemanau –
šiandien žolytę grindiny prasikalus mačiau.
Šermukšnis, ąžuolas ir bugienis -
globotiniai puoselėt tau palikti.
„Džekai Žalutėli“- šlama žolės lapelis kiekvienas.
Džekai, padėk žiemos naktis ištvert man savas.
Mes esame uogos ant šakelės bugienio.
Ak, margasis strazdas atstraksi.
Džekai, gesinki šviesas!
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Greito maisto valgykloj "uzkalnieciai" susitinka bulkute, sasyskyte ir buterbrodukas. Ateina jiems skundziasi surainis, desrainis ir falafelainis, kad ju niekas nenori. Buterbrodukas sako: mes irgi ne madoj. Surainis: - tai kada sugrisim i mada?
Susitinka ziemkentys, jarube ir aruodas.
Pamato veipintoja, startupininka ir omfgoda.
Ei jus naujadarai, dinkit is musu tautosakos, negadinkit musu jotvingavotu baltu saknu. Naujadarai susizvalgo: Mes nerusai, mes is anglisko interneto ir jusu draugai!
nesirenkant, pardavėjų nė kvapo, kad galėčiau pateikt kam. Juodas sekmadienis užgriūti netruks. Oro uoste tikriausiai tūkstantis kitas keleivių laukia, bilietai išparduoti. Laikas atšauktas, persėdimų traumuotas – tvarkaraštis griuvo, Specialus Skyrius st
Pasas, kreditinės, lėktuvas, kuriam spėt laiko stygius. Juodas sekmadienis užgriūti netruks. Taksi mane vešiąs lėks kaip patrakęs, lagaminai tiesiog per pilni, kad užsegtum, paskubom prikimšti marškinių, kelnių, bučkių. Du kišeniniai bestseleriai,stverti
2009 m. balandžio 18 d. 16:12:18
Ar kas regėjo Džeką Žalut-Žalutėlį?
Jo ilga uodega vos žemės nešluosto.
Jis po medžiu kiekvienu tyliai pasėdi
tarp savo aksominio apdaro klosčių.
Iš ąžuolo gilės kepurės jis geria
rasą, aušros mielai dovanotą.
Ir beldžia savo lazda į žemę –
ženklas snieguolei: auk, nemiegoki.
Džekui Žalut-Žalutėliui smagumo nedaug –
nėr kur pašokti, laiko dainai nėra.
Vasaros kario dėvi jis uniformą –
peržiem jo rankose plasta žalia vėliava.
Džekai, negi visai nemiegi –
ar žalia tebeteka giliai širdyje?
O tie permainų vėjai
greitkeliai, stulpai perdavėjai,
negi mus skirs visada?
Bent aš nemanau –
šiandien žolytę grindiny prasikalus mačiau.
Šermukšnis, ąžuolas ir bugienis -
globotiniai puoselėt tau palikti.
„Džekai Žalutėli“- šlama žolės lapelis kiekvienas.
Džekai, padėk žiemos naktis ištvert man savas.
Mes esame uogos ant šakelės bugienio.
Ak, margasis strazdas atstraksi.
Džekai, gesinki šviesas!
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly