Naktys buvo mums kaip dienos
Degė akys, troškom vieno
Ryto rasą gėrėm vienui vieni...
Laikas vijos mus kaip vėjas,
Tavo juokas daug žadėjo
Erzinom likimą vienui vieni...
Nieko nieko nereikėjo,
Nors ir nieko neturėjom,
Kai mes buvom dviese
Jauni jauni.
Nieko nieko negalvojom
Nieko kito neieškojom,
Kai mes buvom dviese jauni jauni.
Tavo žvilgsnio tokio tyro
Negaliu pamiršt, kai tyliai
Šokom lietui lyjant vienui vieni...
Mėnesiena mus stebėjo,
Rodos, jai vienai rūpėjo,
Apie ką kalbėjom vienui vieni...
Nieko nieko nereikėjo,
Nors ir nieko neturėjom,
Kai mes buvom dviese
Jauni jauni.
Nieko nieko negalvojom
Nieko kito neieškojom,
Kai mes buvom dviese jauni jauni.
Ooooo Ooooo Ooooo
Ooooo Ooooo Ooooo
Nieko nieko nereikėjo,
Nors ir nieko neturėjom,
Kai mes buvom dviese
Jauni jauni.
Nieko nieko negalvojom
Nieko kito neieškojom,
Kai mes buvom dviese jauni jauni.
Bet čia nėra tamstos privati erdvė. Su vidiniais demonais kovokite sau, o ne užkrėtinėkite jais ir visą music'o bendruomenę. Ir tamsta nustokite švaistytis su "Nobodys fault but mine" – už visus savo veiksmus atsakingas esate pats
1.nemiegu naktimis. 2.perkraudineju puslapi kaip paturbintas ziuredamas kiekviena smulkmena 3.issimisliju kad mane veikia Kaune isikures mistinis sinchrotronas 4.nusiteikes kad visi cia nusiteike pries mane, liezuvauja uz akiu nuolat. Ir taip ne metai ir
Nu nei man, nei kažkam kitam čia neįdomu, ant kokių tirpalų tamsta sėdi. Tik viena aišku, kad tie tirpalai tau tikrai nepadeda ir tu toliau šiukšlini šitą portalą pokalbiais su savimi. Nu būk geras, apsiramink, tiesiog apsiramink.