Jaunystė
(muz.M.Vaitkevičius,žodž.St.Žlibinas)

Nuo saulės suskeldėjo lūpos, prisirpo mėlynės šile,
Jaunystė ant ežero supos smaluota žvejų valtele.
Kasas išsipynus sėdėjai, banga ribuliavo krantan,
O vėjai, tie ežero vėjai, užgavo jie širdį ir man.

Bet kartą perkūnas pakilo ir žaibas nušvito žaliai,
Bridau aš į ežerą gilų, kur švietė keli spinduliai,
Nuskyniau tau vieną leliją, balčiausią leliją visų,
Ir debesys tamsūs išlijo, ir vėl pasidarė šviesu.

Nuo saulės suskeldėjo lūpos, prisirpo mėlynės šile,
Jaunystė ant ežero supos smaluota žvejų valtele.