Sako – tu laiminga,
Bet kur ta laimė, kai rašau?
Sako – tu turtinga,
Bet kaip tuos turtus išmatuot?

Laimei virstant rašalu, rašalu
Tarp pirštų, plaunamų ašarų, ašarų…
Negaliu suprast, negaliu suprast aš,
Negaliu suprast – tik tiek jai lemta sklęst?

Ne – nieks nesupras.
Ne – akli prasilenks.
Vaidint išmokom mes, ne…

Liejasi jausmai ant popieriaus – lapus ištirpdys,
Kartu išdegins skylę – ten kažkada buvo širdis.
Skaudėjo, ėjo dienos, nebyliai virtę naktim,
Ten tuštuma žydėjo, ėjo…

Nebyliai ėjo dienos, pavirtę naktim,
Nebenorėjau pabust, nebetikėjau.
Iš naujo jaust, kaip kūną gyvybė užplūs –
Rodėsi, taip nebebus.

Jausmus išrašyt –
Iš kūno ištrint ir neprisimint.
Jausmus išrašyt –
Iš naujo atgimt ir neprisimint.

Laimei virstant rašalu, rašalu
Tarp pirštų, plaunamų ašarų, ašarų…
Laimei virstant rašalu, rašalu
Tarp pirštų, plaunamų ašarų – aš noriu:

Jausmus išrašyt –
Iš kūno ištrint ir neprisimint.
Jausmus išrašyt –
Iš naujo atgimt ir neprisimint.