AMAZONĖ

Kartą mano ir lapių medžioklių keliai susikirto –

skuodžiantiems šunims įkandin šeimininkas jojo prieky –

iš paskos medžiokliai lėkė, o užtvara ant tako vis artyn.

Jaunos dailutės ledi žirgas tvoros nešoko aikštingai.

Aš atkėliau vartus, bet ji delsė kol bus būrys iš akių pradingęs.

Rimbo kotas raižyto kaulo -

pati sėdi soste balno iš puikiausios angliškos odos.

Viso būrio karalienė –

šis juokdarys kepurę nukėlė ir kažką apie orą kad išsižios.

Reikia, kad apie šią kilmingą amazonę visi sužinotų. J

i šio žemaluomio nuosmukį suėmė saujon –

aš vėliavą, jos išvyniotą, iškėliau už koto.

Batų aulai blizga, o pentinai sulig mano nykščiu.

Šios ledi medžiotojos polinkiai buvo keisti nuo pradžių.

Nežabota aistra – aš žąslus sukandau kietai.

Ji atviras ketinimas – aš ant kelių, po kojomis jai.

Miledi, padorumo. Aš keliuos ir einu, man į fermą reikia skubėti.

Nors kaip supratau, nusileisite jūs vargu bau, ir aš galiu šiek tiek nukentėti.

Dailioms manieroms nelinkęs, jei čia toks dalykas, kaip kartas...

Ak, kilminga panele medžiokle, aš gi eilinis prasčiokas, esu tas ir tas.