(Pushaz)
Karo nori, sako nori karo
Nejuokink, nusileisk ant žemės
Ir įkalk prie baro
Gal suplaks kokteilį
Barmenas meiliai atmerks akis
Už gražias akis staigiai
Kariaut gali su moliais
Gali brokito tiek kulkų arsenale nėra
Nesupranti šito čia aštriau nei mexikonų burito
Ar būti skolingam donui Vito.
Paleidžia ten kulką
Ir viskas taškosi
O čia drabstaisi purve
Vienas kita Kruša kaip kine
Neapykanta liejasi ir lėtai žudo
Žodis po žodžio ir stipriausius guldo
Ten meilė baigiasi
Kai prasidėjo lėtai, aistringai
Blet blet kas nusidėjo
Kas bbd kas pabaigai pamatus padėjo
Abu norėjo prarast ką turėjo
Ji mano kad kaltė mano pasaulį griaunu
Ne tik savo bet ir tavo
Susuko galvą kitų ir savo
Sveikinu gavai ko norėjai bravo
Ji mano kad kaltė mano
Pasaulį griaunu ne tik savo bet ir tavo
Ji kala vynį į širdį ir į galvą sveikinu gavai ko norėjai bravo bravo

(L. Adomaitis – Priedainis)
Ką mes norėjom pakeisti
Nesėkmę laimę paleist
Kiek kartų dar paleisiu tave gal kada nors gal ne
Aš mušu bugnus tu mane
Man skauda tau skauda esmė kame
Uždarom duris tu ten aš čia rakiname jas ar ne

(Pushaz)
Jos tirština spalvas padaugina iš trijų mylių mylių
Nori tylos? - Tyliu. Priekaištauja
Tai ko tyli jei myli?
Pasirodo ne meilėje tiesa slypi
Kaltina būtais ir nebūtais dalykais
Bapkės, šmutkės, tūsai
Barzda, nenuskusti ūsai
Trūksta visko mums trūksta visko Pushai
Gyvenam kažkur miške tarsi glušai


(L. Adomaitis)
Kai nori visko iš karto nieko negauni
Jei nėra vienybės vizijos save apgauni
Šeima ne buožės, kad artų už dyką
Šeima stato ateitį ne viens ant kito

Ir sunkumai lipdo ne ardo nelimpa
Matyt nelips ir iš penkto karto
Iš antro galo kas išvadas padaro
Kas nori taikos, o ne karo

(L. Adomaitis – Priedainis)
Ką mes norėjom pakeist
Nesėkmę laimę paleist
Kiek kartų dar paleisiu tave gal kada nors gal ne
Aš mušu bugnus tu mane
Man skauda tau skauda esmė kame
Uždarom duris tu ten aš čia rakiname jas ar ne

(Pushaz)
Kai pankas aš pankas taip tankas
Ir blogas žodis blogiau nei tankas
Su juo kariaut gali, su pykčiu ne
Ne viskas perkama, o laimė ypač ne
Visi rugsėjo pirmąją su šypsena perka gėles
Sūnai, dukrai, mokiniui žinai pats
O mano brolis neša jas ten pat kasmet
Jis perka rožes kasmet tenpat
Ramiai prie mylimosios kapo stovi
Tik meilė ir kančia jų lobis
Ji ten o jis čia
Ir nesvarbu kas buvo
Jausmai ir liūdesys kaip kumštis jie buvo
Buvo visko buvo kaip ir pridera juokas, ašaros
Tik aistros įberia tik va Dievulis nusprendžia kitaip
Tave mane ar ją
Jis pasirenka savaip
Pūsk prieš vėją
Kiek turi oro
Turi gerų norų
Prisijunk duosiu forų
Išleisk savo angelus, demonus lai skrenda ten kur nori
Juk laikas nestovi

(L. Adomaitis – 2x Priedainis)
Ką mes norėjom pakeist
Nesėkmę laimę paleist
Kiek kartų dar paleisiu tave gal kada nors gal ne
Aš mušu bugnus tu mane
Man skauda tau skauda esmė kame
Uždarom duris tu ten aš čia rakiname jas ar ne

Žodžius perrašė iš dainos - funny.