Vėjas taško šiukšles blaško po visas didelio miesto - monstro gatves aš ir tu jis ir ji jie ir mes čia gimę tūstančiai žaizdų keistų veidų be vardų istorijų be pavadinimų, begalybė likimų, kuriuos atsimena tiktai akmenys jiem visa tai labirintų žaidimas eiliniais gatvių aktoriais bandančiais spėti tai ką jis žino tikrai mes jo vaikai jo šiukšlės jo prabanga jo širdis jo svarbiausia dalis gimstam ir mirštam statom ir griaunam mes kariaujam o jisai išlieka vis toks pat senas šiknius jis vis toks pat naujas...

Kraujas ir laisvė mistinė teisė manai kiekvienas turi trokštamą tikslą matai atrodo pagavai ji sudūžta kaip stiklas ir žvengia tau tiesiai į veidą pakliuvus į tinklą kurį tau paspendžia jis tas kuris sugalvojo spalvas sugalvojo mintis jis tas bybys tas kuris nebijojo ant purvino smėlio užrašyti žodžius iš sugalvotų raidžių ir nesuabejojo ir nesuabejojo padovanojo tamsias gatves tokiems kaip mes blausiuose languose tiktai atspindį laimės ir kad būtų lengviau valdyti tokius kaip mes į širdis įdėjo bombą pavadino ją baime, tas kuris budriomis akimis viską seka, pats likdamas nematomas. imk arba duok, toks yra jam paklūsta visi, jo didenybė miestas kuriame tu gyveni...