Galiu suprast revoliuciją tavo,
Tik ar tu pats nulaikai tas akis?
Paslėpt save nuo bedievių pasaulio,
Išsilaikyk, rauk iš dvasios vinis.

Kas čia per prakeiksmas, kas per kančia?
Pajutus kartą iškreips tave.

Gal jau matai evoliuciją savo,
Prisipažint ne taip jau baisu?
Tačiau ir vėl savastį praradęs,
Seki kas šaukia maloningu balsu.

Tau saldžios rūgšties galvoj skylė,
Tai ar aiškiau kur ta prasmė?
Bet ką galėjai keist išskyrus tai.

Kas čia per prakeiksmas, kas per kančia?
Drebi ir degini, laikai mane.

Tau saldžios rūgšties galvoj skylė,
Tai ar aiškiau kur ta prasmė?

Kas čia per prakeiksmas, kas per kančia?
Savęs tu nekenti, raitais dugne.

Įsivaizduot egzekuciją mano,
Taip gera tau, kad spjaudais krauju.
Belieka tik sudegint rytojų,
Kol aš čia stoviu juodžiausiu žvilgsniu.