Kokiam debesy Tu dabar gyveni,
Kuriam sakiny romano?
Ar vis dar stikliniais kaliošais eini
Per lietų, meile mano?

Nors pats aš tave kadais parašiau
Ant pilko dangaus su šluota,
Nebežinau, kaip tave man pašaukt,
Ar dar nepakirto ruduo?

Kai romano lapai pagels
Leisk man tavo langan pasibelst,
O Tu miegok ir sapnuoki gražiai -
Tai beldžias tiktai rudeninio lietaus lašai...

Buvai Tu lyg vasara rūbais žaliais,
Suknelė iš rytmečio rūko,
O paltas - baltas, tokiais kailiniais
Tu man panaši į pūką.

Tada Tu visus užpustei man kelius,
Paklydau - Tavęs nekeikiu,
nebeprisimenu, kaip Tu atrodai
Ir prisimint nebereikia...

Jau lapų nebėr romane,
Jau seniai Tavo rankos pamiršo mane,
Jei tavo langan pasibelsiu aš,
Tu sapnuoki - tai beldžias tiktai rudeninis lietus..