Neša mane... Keisto gyvūno ketera
Per jūra, kai baigsiu dainuoti, ji sustos.
Bet mano tikėjimas nenuliūs
Išliks tvirtas, koks tvirtas yra
Rujojančio elnio žvligsnis
Aš tingiu, nes noriu pasilikti jojo dugne
Kur miegas toks pat neapčiuopamas,
Kaip ir rupūžės nuodai iššnabždėti man ausim
Mano laivai tavo dugne,
Deimantinės žuvys aksominiais liežuviais nulaižo nuo jų bures
O jūra ne iš čia, o jūra tikra, o jūra ne iš čia, o jūra tikra
Tose bangose vėl užgimsta aušra
O švyturį, kuris esi saulėje, kur nusisukai?
Pro kieno ploną duonos riekę mum dabar švieti?
Kokioj užeigoj, pavirtęs žvakės šviesa plazdi plazdi plazdi ant veido?
Kieno drugius vis degini savo apgavystėmis?
Mano laivai tavo dugne,
Deimantinės žuvys aksominiais liežuviais nulaižo nuo jų bures
O jūra ne iš čia, o jūra tikra, o jūra ne iš čia, o jūra tikra
Tose bangose vėl užgimsta aušra
Aš tai dabar jaučiuosi, lyg man būtų uždėtas limitas, kiek galiu naudotis music'u. Nes atrodo, prisiliesiu prie kažko ne to ir išmes mane kokiai savaitei, kaip jau yra padarę. Bet iš dalies gerai tokia pertrauka - daugiau laiko kitiems dalykams
2012 m. kovo 7 d. 20:19:11
Užbūrė. Hipnotizuojanti, įtraukianti ir užrakinanti. Nežinau, kaip įmanoma sukurti kažką tokio.
____________________
Iš filosofiškai pabaltintų karstų aš išmetu tai, kas juose yra, ir juokiuosi sardonišku įniršiu.