Gera medžioti medžių lapus,
Noriu vedžioti eglės spyglius,
Tavo šalto vandeny.

Tą dieną kai sienų nėra,
Kai ramina paukščiu tyla ryte,
Pabundu ir vėl giliam sapne.

Gal aš ne ta koja šiam pasauly išlipau,
Kodėl tuomet galvoju mintimis,
Kurios priklauso ir tau,
Apie naktį, liūdesį, vienatvė kalnuose,
Visos dienos, mintys, vieniša tyla
Tavo, bet ir apie mane,

Visos dienos, mintys, vieniša tyla,
Tavo, bet ir apie mane.

Šešėliai šėlo žemėje kai,
Nerimo vėjai lyg nakty vaikai,
Išvaikę debesį, atnešė lietų.

Kai stogą dengė menulio lašai,
Galvojo paprašiau per mažai,
Tik kad ir tu dabar liūdėtum.

Gal aš ne ta koja šiam pasauly išlipau,
Kodėl tuomet galvoju mintimis,
Kurios priklauso ir tau,
Apie naktį, liūdesį, vienatvę kalnuose,
Visos dienos, mintys, vieniša tyla,
Tavo, bet ir apie mane.

Visos dienos, mintys, vieniša tyla,
Tavo, bet ir apie mane.

Visos dienos, mintys, vieniša tyla,
Tavo, bet ir apie mane.

Visos dienos, mintys, vieniša tyla,
Tavo, bet ir apie mane.