Per silpna, kad likčiau
Per tvirta išeit.
Per arti nutolę,
Glaudžiasi krantai.

Mano upės kalba,
Tik akmuo pakels.
Mano durys kiauros,
Nieks nepasimels.

Mano laikas miega,
Lyg prie vaiko budžiu.
Ilgesio sekundės,
Neužmerktų akių.

Bet jei orą tyrą,
Sugalvos ją atimt.
Surinku nebyliai,
Aš kvėpuosiu ugnim!!

Aš tyliu,
Žemyn lietum krentu,
Savo vienišą Dievą, apkabinu
Ir tyliai raminu
Nes žinau, kad vėlei
Rytas ateis ir nerimą pakeis,
Ramybė sieloj.
(2k.)