by Don McLean
--------------------------------------------------------------------------------
Starry, starry night
Paint your palette blue and gray
Look out on a summer's day
With eyes that know the darkness in my soul
Shadows on the hills
Sketch the trees and the daffodils
Catch the breeze and the winter chills
In colors on the snowy linen land
Now I understand
What you tried to say to me
And how you suffered for your sanity
And how you tried to set them free
They would not listen, they did not know how
Perhaps they'll listen now
Starry, starry night
Flaming flowers that brightly blaze
Swirling clouds in violet haze
Reflect in Vincent's eyes of china blue
Colors changing hue
Morning fields of amber grain
Weathered faces lined in pain
Are soothed beneath the artist's loving hand
Now I understand
What you tried to say to me
And how you suffered for your sanity
And how you tried to set them free
They would not listen, they did not know how
Perhaps they'll listen now
For they could not love you
But still, your love was true
And when no hope was left inside
On that starry, starry night
You took your life as lovers often do
But I could've told you, Vincent
This world was never meant
For one as beautiful as you
Starry, Starry night
Portraits hung in empty halls
Frameless heads on nameless walls
With eyes that watch the world and can't forget
Like the strangers that you've met
The ragged men in ragged clothes
The silver thorn, a bloody rose
Lie crushed and broken on the virgin snow
Now I think I know
What you tried to say to me
And how you suffered for your sanity
And how you tried to set them free
They would not listen, they're not listening still
Perhaps they never will
Naktis, pilna žvaigždžių...
Patepk paletėj mėlyną ir pilką,
apsižvalgyk vasaros dieną
akimis pažįstančiomis tamsą mano sieloje.
Šešėliai ant kalvų...
Padaryk medžių, narcizų eskizą.
Spalvomis išreišk lengvą vėjelį
ir žiemos speigus sniego baltumo drobėje.
Naktis, pilna žvaigždžių...
Ryškiai liepsnojančios raudonos gėlės.
Išraityti debesys violetinėj migloj,
Vincento akimis, geriausiai išreiškiami
Kinijos mėlio dažais.
Spalvos, keičiančios atspalvius...
Gintarinių javų laukai ryte.
Vėjo nugairinti žmonių veidai,
susiraukšlėję iš skausmo,
atsigauna po mylinčia Kūrėjo ranka.
Dėl to, kad jie tavęs nemylėjo,
(o tavo meilė dar buvo tikra)
ir nebelikus jokios vilties širdyje
tą naktį, pilną žvaigždžių,
tu atėmei sau gyvybę
taip kaip įsimylėjėliai dažnai...
Tačiau aš pasakyčiau, Vincentai,
kad šis pasaulis niekad nebuvo skirtas
tokiai gražiai sielai kaip tavo...
Naktis, pilna žvaigždžių...
Tuščiose salėse pakabinti portretai.
Tai tik nupieštos, neįrėmintos galvos
ant sienų be pavardžių.
Jos turi akis, žvelgiančias į pasaulį,
ir negalinčios užsimiršti;
kaip tavo sutikti nepažįstamieji -
apskurę vyrai su apdriskusiais drabužiais...
Sidabrinis dyglys, krauju pasruvus rožė
gulinti sulūžusi, sutraiškyta
ant nekaltybės spalvos sniego.
Dabar manau, kad žinau,
ką norėjai man pasakyti,
kaip kentėjai dėl savo kitokios mąstysenos.
Ir kaip stengeisi juos išlaisvinti.
Tuos, kurie vis dar nesiklauso
ir niekuomet galbūt nesiklausys...
Vincent (Starry Starry Night) (Original by Don McLean, For Vincent Van Gogh)
____________________
Man sunku susivokti, kaip jiems taip lengva susivogti.
Gal as cia toks vienas bet talking heads ir REM nera 1 hito grupes! Gal jos legendines labiau nei nightwish, marduk ar net within temptation bet cia kaip kam
2009 m. lapkričio 8 d. 23:59:59
Naktis, pilna žvaigždžių...
Patepk paletėj mėlyną ir pilką,
apsižvalgyk vasaros dieną
akimis pažįstančiomis tamsą mano sieloje.
Šešėliai ant kalvų...
Padaryk medžių, narcizų eskizą.
Spalvomis išreišk lengvą vėjelį
ir žiemos speigus sniego baltumo drobėje.
Naktis, pilna žvaigždžių...
Ryškiai liepsnojančios raudonos gėlės.
Išraityti debesys violetinėj migloj,
Vincento akimis, geriausiai išreiškiami
Kinijos mėlio dažais.
Spalvos, keičiančios atspalvius...
Gintarinių javų laukai ryte.
Vėjo nugairinti žmonių veidai,
susiraukšlėję iš skausmo,
atsigauna po mylinčia Kūrėjo ranka.
Dėl to, kad jie tavęs nemylėjo,
(o tavo meilė dar buvo tikra)
ir nebelikus jokios vilties širdyje
tą naktį, pilną žvaigždžių,
tu atėmei sau gyvybę
taip kaip įsimylėjėliai dažnai...
Tačiau aš pasakyčiau, Vincentai,
kad šis pasaulis niekad nebuvo skirtas
tokiai gražiai sielai kaip tavo...
Naktis, pilna žvaigždžių...
Tuščiose salėse pakabinti portretai.
Tai tik nupieštos, neįrėmintos galvos
ant sienų be pavardžių.
Jos turi akis, žvelgiančias į pasaulį,
ir negalinčios užsimiršti;
kaip tavo sutikti nepažįstamieji -
apskurę vyrai su apdriskusiais drabužiais...
Sidabrinis dyglys, krauju pasruvus rožė
gulinti sulūžusi, sutraiškyta
ant nekaltybės spalvos sniego.
Dabar manau, kad žinau,
ką norėjai man pasakyti,
kaip kentėjai dėl savo kitokios mąstysenos.
Ir kaip stengeisi juos išlaisvinti.
Tuos, kurie vis dar nesiklauso
ir niekuomet galbūt nesiklausys...
Vincent (Starry Starry Night) (Original by Don McLean, For Vincent Van Gogh)
____________________
Man sunku susivokti, kaip jiems taip lengva susivogti.