Kartais norisi atsistoti,

Ant savo dviejų,

Angelams ir arkangelams

Pagrūmoti kumščiu,

Kam leido jai ateit,

Ir tris kartus išeit,

Kad net pats kaimynas Steponas,

Tarytum ritualą, kartodavo, kartodavo, "davai, davai"


Kartais norisi peiliu

Pereiti per savo rankas,

Kad iš venų, arterijų

Išeitų jėga kuri negali suprast,

Iš kur tas skausmas kairėj

Ir ta kilpa dešinėj,

Iš kurios kaimynas Steponas

Ištraukęs mane kartodavo, kartodavo "davai, davai"


Metai kaip pirštas

Nurodo, kas juda link kur,

O gyvenimas kaip upė

Ten pat neįbrisi du kartus,

Dėl to kas vakarą meldžiuos,

Kad jei viskas būtų gerai,

O man pakaks ir kaimyno Stepono,

Nuolat kartodamas, kartodamas, "davai, davai"