Aš lotosas tu papartis
Aš tuščias o tu pilna
Aš mėgstu dainuoti tu kartis
Manęs daug, o tu viena

Bet būna pavargsta akys
Ieškoti delne delčios
Tada gėriuosi tavim tau nesakęs
Iš viršaus ir iš apačios

Aš puikiai žinau savo dieną
Tu vaikštai tiktai naktimis
Ir gundai krauju mėnesieną
Ir beldi atverti duris

Nors raktas tik tavo kišenėj
Už durų ir durys tik tu
Tai vaikščiokim dieną po žemę
Nemėtykim veltui naktų

O būna kai saulė nušvinta
Ateina kažkas pažiūrėt
Ar saugiai esi užrakinta
Išrašyt ar palikti stebėt...

Tu vaikščiot išmokyta tiesiai
Aš moku tiktai ratu
Bet kiek moterų beprisikviesi
Kažkaip ateini tiktai tu

Man zen kaip kas nori gyventi
Tu dalindama širdį verties
Bet kai savąją baigsiu išvemti
Kieno paprašysiu širdies?

Ir būna kad dievas atleidžia
Ir būna atleidžia vaistai
Tada tampi šimtaveidžiu
Ir tariesi kad viską matai

Bet jeigu tau veidrodį naktį
Ir jeigu norėtum išgert
(šimtaveidi) tai kiek tau reikėtų išlakti
Ir kaip tau po to pasikart?...

Aš netikiu šventąją dvasią
Tikiu jei dvasia tai šventa
Žinau jei kitokią surasit
Tai ne medis, tai jau lenta

Ir niekas tavęs neįrodys
Neatims nepridės nesumuos
Nežinau, bet man taip atrodo...
Aš ir tu, jie ir jos...

Aitvarai užu didelio sodo
Ant įkaitusios dievo vejos...