Kalam bonkę Utenos alaus,
Švyturio alaus
Ar Sobieskio nuostabaus.
Svarbu, laipsnių būtų nemažai
Ir nulūžtume smagiai.

Sidrą gerti daros neskanu,
Kalame baltos, o po to dar raudonos.
Kai apeina butelis ratu,
Žemė traukias pamažu.


Ei, tu, ką tu čia darai, po velnių?
Padėk ant stalo tą bonkę haros
Ir rėžk savo stopkę iki galo.
Šiandien tūsas, mes šiandien galim
Iki ryto šokti trali vali,
Niekas mums nesutrukdys
Gerti tol, kol vodkės nebeliks.

Kalam bonkę Utenos alaus,
Švyturio alaus
Ar Sobieskio nuostabaus.
Svarbu, laipsnių būtų nemažai
Ir nulūžtume smagiai.

Sidrą gerti daros neskanu,
Kalame baltos, o po to dar raudonos.
Kai apeina butelis ratu,
Žemė traukias pamažu.


Jo, kaip keistai
Eilinį kartą pirmas nusmigai,
O pabudai tu toks išbalęs,
Turbūt padauginai samanės?
Tau sakiau: negerk daugiau,
O tu: ne, paskutinę aš vartau,
Aš kietas bičas,
Aš daug panešiu,
Bet jau miegojai pusę dešimt.

Kalam bonkę Utenos alaus,
Švyturio alaus
Ar Sobieskio nuostabaus.
Svarbu, laipsnių būtų nemažai
Ir nulūžtume smagiai.

Sidrą gerti daros neskanu,
Kalame baltos, o po to dar raudonos.
Kai apeina butelis ratu,
Žemė traukias pamažu.


Eina sau, kaip negera,
Kaip noriu verkti,
Kas gi yra čia dabar?
Taip skauda galvą, nėr jėgų,
Būtų žiauriai gerai nejausti pagirių.
Bet juokas ima, kaip gerai,
Kad ne man vienam taip žiauriai blogai.
Tai paskutinis kartas, kada geriu!
Viskas, nebebus jau pagirių!

Kalam bonkę Utenos alaus,
Švyturio alaus
Ar Sobieskio nuostabaus.
Svarbu, laipsnių būtų nemažai
Ir nulūžtume smagiai.

Sidrą gerti daros neskanu,
Kalame baltos, o po to dar raudonos.
Kai apeina butelis ratu,
Žemė traukias pamažu.