Ant kalėdinės eglutės
Supas raibosios gegutės.
Nežinia, ką jos kukuoja,
Nežinia, ką iškukuos,
Šakomis keliauja voras,
Nuo žvakučių vaškas laša,
Tyška vaškas ant stalelio
Su vokais neatplėštais.
Pakabinkit, pakabinkit
Ant kalėdinės eglutės
Stebuklingą vėrinėlį
Arčibaldo vaizdinių.
Kaip per ledą lekia pelės,
Kaip klastingai žybsi akys,
O už lango mėnuo dega,
Rūksta kraterių anga.
Į mane pro lango plyšį
Žvelgia dulkinas praeivis,
Ir per telefono kriauklę
Gaudžiant jūrą išgirstu.
Pasigirsta moters juokas,
Bet staiga garsai nutyla,
ir iš radijo antenos
Kalas pamažu kulka.
Pakabinkit ant eglutės
Neramios tylos girliandą,
Sprangią naikintuvų tylą
Užrakintą po žeme.
Pakabinkit, pakabinkit
Ant kalėdinės eglutės,
Sprangią naikintuvų tylą
Užrakintą po žeme.
Štai nuo antkapių pakyla
Tarsi sielos baltos varnos
Kyla rankos atsigniaužę
Jau apaugusios žieve
Ant tų rankų krenta sniegas
Pelenų šviesumo sniegas
Šaltas sniegas, kuris byra
Iš akiduobių tuščių...
Pakabinkit pakabinkit ant eglutės
Baltą baltą nosinaitę
Nusišluostyti akims
Pakabinkit pakabinkit ant eglutės
Baltą baltą nosinaitę
Nusišluostyti akims...
Yra ir gerų dalykų, gerai, kad yra Spotify integracija, kuri leidžia paklausyt dainų previews, ir apie kurią kalbėta buvo dar 2017 berods. Dėl šito džiaugiuos
Bet vis dėlto, nepaneigsi, kad tai išlieka unikali vieta internetinėje erdvėje. Vienintelė tokia. Ir vis tiek smagu, kad žmonės kaip Einaras, Alvydas, dar kas nors, ją dar bando puoselėti.
Kiek nykoka tai dar lengvai pasakyta, manau. Galima visaip šitą vietą pavadinti - Dievo užmiršta dykyne, fosiline iškasena, post-apokaliptiniu pasauliu, dar kaip nors...
Nu čia kaip ir anksčiau, kiek nykoka. Tik protarpsniais vienas kitas senas narys vis užsuka ir vėl pradingsta. Bet koks toks sugrįžimas atrodo kaip didelis pagyvėjimas.
2011 m. gruodžio 20 d. 17:26:48