Kali Ma, Queen of Aeons
Our mother
Swallow the world
Kali Ma, in your bossom
Kali mother
I seek refuge
Kali Ma
Now it's autumn of the aeons
Dance with your sword
Now it's time for the harvest
(And to) Climb the ladder
Mistress of Time
Let the tongue of her fire burn
Sleep on (the) cremation bed
It's autumn of the aeons
End is near, it's nothing to fear
(It's) A beginning of the world
Time is spiral, eternal
Kundalini in space
Kali, the Black
With Garland of sculls
Om Krim Kali, Om Krim Kali
Om Krim Kali, Kali Ma
Kali Ma, bring us nectar (of)
Kali Yuga
The world is ripe
Pick the fruits
Cleanse the spirit
Kali mother
Bathe in her stream
Kali Black, you're the white one
(You're) Sacred water
Kali Ma
Now it's autumn of the aeons
Suprantu tokį požiūrį... Tačiau tokiais atvejais aš visada sakau bandyti žiūrėti į šviesiąją pusę. Geriau džiaugtis, kad buvo, kad teko pabūti koncertuose (jei teko), o neliūdėti, kad išėjo (ar neužsibūti su mintimi per ilgai, kad išėjo).
O man dabar ir a-ha asocijusis tik su tamsa. Daugiau koncertų nebus. Arba ryšis kam nors panašaus kaip Ozis. Diagnozė ta pati. Tai darosi sunku klausyt savo mylimiausių. O ir šiaip niūrios mintys apnikę
Niekada normaliai taip ir nepanagrinėjau jų muzikos, apart visiems žinomų pasaulinių hitų nelabai ką žinau apie juos, bet music'e jie ganėtnai mėgstami, tai vis nugirstu ir kitas dainas, kurios sufleruoja, kad galbūt jie daugiau nei tik hitai.
Gaila. Man Minor Eart | Major Sky patiko būtent tos, sakykim, niūresnės, dainos. To Let You Win, Little Black Heart, Thought That It Was You, I Won't Forget Her tikrai yra labiau nei titulinė ar Summer Moved On. Gal todėl, kad taip ir nenugrotos.
Nenormaliai laukiu naujo Paradise Lost albumo. Liko 49 dienos pagal Spotify skaičiuoklę. Labai smalsu ar visas bus toks geras, kaip du išleisti singlai.