Giedu dainelę, savo giesmelę
Apie rūpesčius, vargelius
Lietuvos krašto, ne kaip iš rašto,
Giedu senųjų žodelius.

Kalnai ant kalnų, o ant tų kalnų
Kalnai ir maži kalneliai.
Tenai Lietuva per amžius buvo,
Kaip sako mūsų senoliai.


Ten miškai snaudė, ten meškas gaudė
Kasdien lietuviai iš seno.
Ūžė, braškėjo medžiai nuo vėjo
Ten, kur lietuviai gyveno.

Ant piliakalnių, ant smėliakalnių
Ąžuolai šventi kerojo
Ir tie dievaičiai, kuriuos žemaičiai,
Kuriuos lietuviai turėjo.


Ir labai buvo plati Lietuva,
Daug ana žemių įgijo.
Žmonės laimingi, buvo turtingi,
Niekur nebuvo vergijos.

Kalnai ant kalnų, o ant tų kalnų
Kalnai ir maži kalneliai.
Tenai Lietuva per amžius buvo,
Kaip sako mūsų senoliai.