KARALIAUS LYRO MIRTIS
Nėra aplinkui nei spalvų nei kvapo
Balti pūkai vėl varno plunksnom tapo
Kas užklos mane?
Visi Dievai dainuos tą pačią dainą
Senam karaliui jau mirtis ateina
Kas išgelbės jį?
O mes pamerksime gėles
Į verkiančias vazas
Ir žemės riešutais
Maitinsime jas
Ištirpę akmenys žvaigždėm nuskriejo
Ir danguje naujus laukus apsėjo
Maisto bus visiems
Nėra aplinkui nė vieno kapo
Klausyk brolau – ką širdis tau sako
Viskas bus gerai
Sparnais uždengdami akis
Kai širdyje naktis
Auginsime gėles
Ir skinsime jas
O mes pamerksime gėles
Į verkiančias vazas
Ir žemės riešutais
Maitinsime jas
Yra ir gerų dalykų, gerai, kad yra Spotify integracija, kuri leidžia paklausyt dainų previews, ir apie kurią kalbėta buvo dar 2017 berods. Dėl šito džiaugiuos
Bet vis dėlto, nepaneigsi, kad tai išlieka unikali vieta internetinėje erdvėje. Vienintelė tokia. Ir vis tiek smagu, kad žmonės kaip Einaras, Alvydas, dar kas nors, ją dar bando puoselėti.
Kiek nykoka tai dar lengvai pasakyta, manau. Galima visaip šitą vietą pavadinti - Dievo užmiršta dykyne, fosiline iškasena, post-apokaliptiniu pasauliu, dar kaip nors...
Nu čia kaip ir anksčiau, kiek nykoka. Tik protarpsniais vienas kitas senas narys vis užsuka ir vėl pradingsta. Bet koks toks sugrįžimas atrodo kaip didelis pagyvėjimas.