Aš įėjau į tamsą
pakliuvau į stingulį
stebėdamas vangiai kaip žėri suaugantys simboliai
glotni metalo oda
nesuprantami rašmenys
bet tai ant ko iškalta tai – ašmenys
ornamentai
jėgos fundamentai
laukai
skydai
kūną paverčiau šarvais – jie išskydo
kas iš pavydo buvo
pykčio
netolerancijos
nubraukiau ranka
sukeičiau substancijas
vakancijos užpildytos
kadabra abra - pažiro
nereikia aukso
kam? - pakaks žvyro
kai šitiek vyrų paskutinį kart purpurą trypia
ką pisa kažkokio tai kalvio teisybė?.. egzekucijos šėlo užtęsdamos pjūdimus
dosniai tręšdamos chariomis ariamus pūdimus
liūdijo mus.. jos liūdijo mus.. o tuo metu ariergarde didingais mostais
diagnostikai saugūs puotas
tostus kėlė
laikas girtėjo
žodžiai vėlėsi
nuo tų šypsenų jųjų vysdavo gėlės
pompastiški baliai
konfeti
byra spaliai
puotauja karaliai
šmaikštauja karaliai
klausiau.. ir man darėsi koktu
nes tie
kas kalbėjo
kalbėjo taip
tarsi vogtų.. vogtų..vogtų..vogtų.. Šitam kare nebūna netikinčių
gyvo kraujo netekančio
nekrešančio
pragare nebūna nekenčiančių
čia nebeliko tų
kas meldžiasi
atidaryk duris jie beldžiasi
beldžiasi.. šitam kare nebūna netikinčių
gyvo kraujo netekančio
nekrešančio
pragare nebūna nekenčiančių
čia nebeliko tų
kas meldžiasi
atidaryk duris jie beldžiasi į tave.. šitam kare nebūna netikinčių
gyvo kraujo netekančio
nekrešančio
pragare nebūna nekenčiančių..nejaučiančių.. netikinčių.. Tamsa
Šviesa – abstrakcijos painios
mačiau
kaip prieš mūšį stingsta širdys iš baimės
kaip įtiki tie
kas niekuo netikėjo
suodžiai plaukų per valandą pakandami gruodžio.. Norėjau būt laisvas
tapau tik piktas
dėjau prasmę į žodį.. jie neskaito „Post Scriptum“
tarp stalų šitiek triukšmo
o žodžių nuotrupos
ieškau brolio akių
randų tik nuotraukų nykumą
mačiau
kaip tu verkei
mano Dykuma
vienas prieš gaują (vėliau sakys „buvo lygu“ )
trys sekundės „iki“ .. ir visi žiūrintys tyli
Mirtie
atsakyk
ar tu labai mane myli? Šešios akys
trys žvėrys – į nugarą smūgis
sunkniubo šešėlis
šiurkštu tarp dantų
šlapias smėlis kaip dėlės į kraują.. besotė
mirtis rašo savo bestselerius.. Smagračiais
šveleriais
forsuotais rėžimais
liaudį vėžina vėžintis liaudies vežimais
darniai dardant supuotis – jų nevimdo
šnekučiuojantis gurkšnojant iš aukojimo indų. Telikų pultai
smurtiniai kultiniai multikai iš smegenų tavųjų verdantys sultinį gardų
norma dalija po samtį ant gardo
oba! nauji vartai avinam tvarto.. Iškvepiau.. tapau lengvesnis - lengviau netapo
nudilo bėgiai nuo begalinių etapų
tikri tapytojai tapo taip
kad net laikas gūžiasi
presuota būtis – du ciferblato dūžiai.. Vieniem tampant drobėm
kiti toliau drisko tapetais
raitydami paraboles salūnų parketuose
stringuose damų aistringų korsetuose klynų
springo krauju eiliniai
springo vynu vadai
va taip va matai
va taip va reikalus tvarko
vyrai smarkūs Babelio Juodosios arkos
matau.. ir man darosi koktu regint tuos
kurie žudo kitus tarsi šoktų.. Šitam kare nebūna netikinčių
gyvo kraujo netekančio
nekrešančio
pragare nebūna nekenčiančių
čia nebeliko tų
kas meldžiasi
atidaryk duris jie beldžiasi
beldžiasi.. šitam kare nebūna netikinčių
gyvo kraujo netekančio
nekrešančio
pragare nebūna nekenčiančių
čia nebeliko tų
kas meldžiasi
atidaryk duris jie beldžiasi į tave.. šitam kare nebūna netikinčių
gyvo kraujo netekančio
nekrešančio
pragare nebūna nekenčiančių
čia nebeliko tų
kas meldžiasi
atidaryk duris jie beldžiasi
beldžiasi.. šitam kare nebūna netikinčių
gyvo kraujo netekančio
nekrešančio
pragare nebūna nekenčiančių..nejaučiančių.. netikinčių..