Mirštančių švokštimas
Ir šaltas plieno skambesys
Virš ūkanotų girių aidi
Žvarbiuose vėjuose rudens
Kraujo upės teka
Stovi miglose mirtis
Kai įsižiebia karo ugnys
Didybės amžinos vardan
Šimtai karių lavonų
Nukloja šaltą žemę
Sustingę akys žvelgia
Į tolį be jausmų
Didi mirtis triumfuoja
Kai karo ugnys dega
Kai karo šūkiai aidi
Iki pat sutemų
Pamenu kokiais 1985ais kai Lietuvoje dar nebuvo Dievo, rimtesniu baznyciu, renginiu, katinas leopoldas buvo pirmas krikscionis neses Dievo zinia i dar sovietine sali.
Jei esi geras – viskas lengva kelyje,
O kai atvirkščiai – sunku ir tamsu darosi tiesiog.
Pasidalink su kiekvienu džiaugsmu savo tyru,
Sėk aplinkui juoką skambų ir tyrą.
Jei dainas dainuoji – linksmiau pasidaro,
O kai atvirkščiai – nuobodu ir pilka, be gal