Vėjas visatos siautėjo marmure,
Kyla į dangų audringas granitas...
Triuškins akmuo imperatoriaus armiją.
Aš ant akmens būsiu grynas kaip rytas!

Akmenys, akmenys, akmenys...

Kodėl jums akmuo vos ne keiksmažodis?
Kiek dieviški žmonės, tiek dieviški akmenys
Čiulba šimtamečiuose medžiuose,
Akmuo kaip lakštingala akina!

Akmenys, akmenys, akmenys...

Akmenys, namas, tėvynė, kalėjimas.
Akmenys, dvikova ir nugalėjimas.
Akmenys, žmonės, dievai amžinybė.
Akmenys...

Siautėjo marmure vėjas visatos,
Rūmus iš vėjo žmonės pastatė
Ir kaip vaikai pavargę užmigo.
Ir kaip vaikai...

Akmenys, akmenys, akmenys...

Akmenys, namas, tėvynė, kalėjimas
Akmenys, dvikova ir nugalėjimas
Akmenys, žmonės, dievai amžinybė.
Akmenys...