Tavo akys kaip žarijos spindi kam?
Tu kas dieną vis varai mane iš proto...
Kam tu palikai mane kuprotą?!
Kam atidarei dėžutę šprotų?!


A ja ja ja...


Pripilk bokalą, mielas drauge, kam?!
Lyg skuduru mokyklinėj lentoj ištrink
Tą vardą, nuo kurio man skauda galvą...
Kam reikėjo gimt, jei teks numirti?


Ko žiūrit į mane? Ko susirinkot? Kam?
Patrauki, drauge, nuo širdies man savo ranką!
O gal ji čia? Oi ne! Gana, užtenka...Kam?!