Nerealus King Crimson kūrinys, dar vienas iš įspūdingųjų instrumentalų grupės. Labai pasyvi įžanga (maždaug galima lyginti su Providence) ir tas vis stiprėjantis motyvas, kaip The Talking Drum. King Crimson labai stipriai save išnaudoja eksperimentinio roko ir džiazo sferoje albume Starless and Bible Black - jis tuo ypatingas, labiau išsiskiria nuo konstruktyvesnio Larks Tongues in Aspic ar išvis konstruktyviausio Red (aišku, atmetant Providence - muzika, kurios nuotaiką galima lyginti su Munko paveikslu "Šauksmas" - ši ekspresionistinė muzika puikiai išliejama ir šiame instrumentale). Atrodo, lyg koks nors dailininkas, visai atsitiktinai, bet ėmė ir užtėškė įvairių spalvų ir gavo nesuvokiamą kontrastą, iš realybės trajektorijos iškrypstantį meną. Visada man King Crimson bus lyderiai savo ekspresijomis, melancholija, gebėjimu sukelti pačias veržliausias emocijas. Tiesiog sustingsti kai klausai. 10 balų.