Atėjai, bet šįkart nutylėjai „labas“.
Nemandagu kalbėt, kai šalia miega.
Ėjai pas ją — žinai, nėra ir nebebus jau.
Kad patikėtum, jog tikėti tik beliks tau.
Ar jauti, ką tavo ašaros skalauja?
Tos sūrios upės — jai, ar tau tarnauja?
Žiūri į ją, ramiam sapne — ne staigmena tau.
Nors tai tikėta, netiki, kad kitas — tu.
Ką jauti, kai prieš akis plečias dugnas?
Praeities reziumė telpa į urną.
Žiūri į ją, matai save — ne staigmena tau.
Nors tai tikėta, netiki, kad kitas — tu.
Ką jauti, kai aplink gerklę spaudžia minutės?
Tik tiek beliko tau — nulinkusį kūną ištiest.
Plonu ledu eini, nuoga, jaukinti šaltį.
Rytoj vėl kris būrys gyvų — tarp jų ir tu.
Ką jauti, kai prieš akis plečias dugnas?
Praeities reziumė telpa į urną.
Žiūri į ją, matai save — ne staigmena tau.
Nors tai tikėta, netiki, kad kitas — tu.
Kitas tu.
Ką jauti, kai veriasi jau dugnas?
Tavo reziumė — į urną.
Telpa amžiams sunykti.
Ką jauti?
Aš tai dabar jaučiuosi, lyg man būtų uždėtas limitas, kiek galiu naudotis music'u. Nes atrodo, prisiliesiu prie kažko ne to ir išmes mane kokiai savaitei, kaip jau yra padarę. Bet iš dalies gerai tokia pertrauka - daugiau laiko kitiems dalykams