Kai laivai pasislėps nakty, lauks jų krantai.
Kai žmogus pasiklys savy, lauks draugų veidai.
Tavo jūros vėsi puta praaugs jų akis.
Smėlio kopų kantri dvasia lauks, kas sugrįš.
Ašara gintaro stikle - ją paslėps banga.
Liūdesį moters akyse išsklaidys audra.
Pyktį vaiko mažam sapne žuvys užkeiks.
Klaipėda, aš myliu tave, klajones atleisk.
Klaipėdos mieste, užsiklosiu kūną krintančia banga,
Laiką pavysiu ir priglausiu amžiams sielą tavyje.
Klaipėdos mieste, užsiklosiu kūną krintančia banga,
Laiką pavysiu ir priglausiu amžiams sielą tavyje.
Palikau akis, klausiančias, kur tu,
Nuplėšiau rankas, surikau – einu.
Klaipėdos mieste, užsiklosiu kūną krintančia banga,
Laiką pavysiu ir priglausiu amžiams sielą tavyje.
Klaipėdos mieste, užsiklosiu kūną krintančia banga,
Laiką pavysiu ir priglausiu amžiams sielą tavyje.
Klaipėdos mieste, užsiklosiu kūną krintančia banga,
Laiką pavysiu ir priglausiu amžiams sielą tavyje.
Klaipėdos mieste, užsiklosiu kūną krintančia banga,
Laiką pavysiu ir priglausiu amžiams sielą tavyje.