Už dienos slepiasi vakaras
Vakaras vargšas tu kybai ant mano
Sienos kryžiumi išsitiesęs
O gal nukritęs tinkas išbyrėjęs
Už vakaro slepias naktis
Tavo kančios didėja, raižo skausmai
Ėda tavo silpną kūną
Laužo šonkaulius ir skauda raumenis
Oi oi man gaila tavęs, man gaila tavęs kvaily
Oi oi ir ką gi tau daryti, neklausk manęs
Aš neišmanau
Už nakties slepiasi rytas
Iš sapnų nebūties išnirdamas
Matau kaip tu pirštus krutini
Šiltą saulės spindulį tiesdamas
Už ryto slepias diena
Ji savo šviesa neprilygstama
O tu kabi ant mano sienos
Esi stabas dabar
Filosofe miręs
Oi oi man gaila tavęs, man gaila tavęs kvaily
Oi oi ir ką gi tau daryti, neklausk manęs