nusijuok, išsipink kasas
ir akių daugiau neslėpki
leisk įkvėpt daugiau oro gaivaus
tu laisva kaip laukų gėlė
ir lengvai nerūpestinga
tavo širdyje atgims daina

laukų gėle, žole žalia
gaivia rasa nupraus tave
laukų gėle, žole žalia
gaivia rasa nupraus tave

abėjonėse ir skausme pasikviesk
save į tylą
leisk palikti sau žemės dukrą
gatvėje kur žmonių minia jau
pamiršo miško tylą
jie prabyla tiems kurie su ja