(priedainis)
Nepasiduok! Nebijok gyvenime iškylančių bėdų
Likimas priklauso tik nuo mūsų pačių!

Nasty Shit:
Slenka tik... tiksintis laikas
Kambaryje užsirakinęs verkia vaikas...
Jis negali pasukt savo likimo
Tik vėliau įmanoma pakeist gyvenimo tikslų apibrėžimus
Sieja suvokimo besikeičiančios spalvos neiškritau iš šio žaidimo
Penki ėjimai atgal kažką padariau pats ne taip, kaip turėjo būti
Bet tikrai neišsižadu nieko ką išgyvenau - norėčiau pakartoti dar
Įtraukti dūmą, pasijuokti iš savęs, sugrįžti į rūpestingo skausmo gelmes
Juk visi pernelyg daug skubam, o ar paliekam laiko sau?
Tau, drauge, spaudžiu ranką - tikiuosi susitiksim dar ne vieną kartą
Su kiekvienu žingsniu pirmyn atsirenkam kas mums svarbiausia yra
Šiluma, jauki šviesa, švelnus dūmas, lengvo bučinio SALDUMAS
Ne kiekvieną dieną, bet už tai ir vertinu akimirką žavingą
Ačiū ačiū.... tyliai sakau tau likime...

Nepasiduok! Nebijok gyvenime iškylančių bėdų
Likimas priklauso tik nuo mūsų pačių!


Zlatko:
Prisiminus viską, kas jau praėjo - stabai kuriais tikėjom
Daugelis išnyko - keletas dar liko
Daug akimirkų laimingu ir akibrokštų karčių laike prasmigo
Pro akis praslydo daug klaidų - gailėtis juk neverta
Kiekvienas žmogus savo gyvenimo siūlą renkasi
Mėtomas tvyrančiu aplinkui dėsniu
Kas padaro ryžtingesniu kąsniu eiliniu netapsi
Tarp visu gilių kanalų savo nišą rasi
Suklupsi - nelauk ir stokis drąsiai
Neatsigręždamas į traukiančią per šūdus masę
Priklauso viskas vien nuo paties tavęs
Nors nesistenk per daug tikėtis iš lemties
Delne nusėtos raukšlės neparodys ateities
Nebus rodyklė galu kelio
Įgyvendinant per ugnį ledą, norą ugdyt valią
Įdomumo dėlei nesislėpk nuo saulės lyg šešėlis
Išgyventi galima, bet grįžtama prie to paties taško vėlei
Skrendančiam erdvei kaip nužudžiusiai Achilą strėlei
Nori būti laisvas kaip prasklidę vėjai - pasiduok širdies idėjai

Nepasiduok! Nebijok gyvenime iškylančių bėdų
Likimas priklauso tik nuo mūsų pačių!