Suka laiką likimo ruletė slysta pirštais juoda nuodėmė paslapčių mes negalim atskleisti gimsta praeitis daužo viltis. Prieš akis vėl pažįstamas žvilgsnis. Atpažinti šį žmogų sunku lyg prieš veidrodį stoviu gal klystu, bet kažkuo panašūs abu.
Tu sugrįžai iš vaikystės sapno,
Daug metų tylą, daugel nežinia,
Tu suradai mane, ir dievas mato ir žinojai kad mes praeitis mana
Tu sugrįžai lyg iš vaikystės sapno, susitikimą laimino lemtis. Ant skruostų rieda ašarotas takas. Išnyksta mums beveidė praeitis.
nematei tu kaip verkė ir supos ašaros pačios sruvo taškais. Nemačiau kaip brolis suklupo, kaip išdavę paliko draugai. Ateitis mus ištirbdė mus skriaudą brolis už brolį stovi pečiais vienas kitą suradę suaugę likimus privalom pakeisti