Mes išdidūs labai lyg sušalę kalnai
Mes pilni akmenų išsiskyrę keliai
Paklausiau savęs ar laimingi kalnai
Kuriuose niekada nežaliuos žolė
Ir paklausiau savęs ar laimingi keliai
Kuriuose visada prisiglaus akmuo
Esame lyg du kalnai baltame sniege
Stovim išdidūs kalnai atskirai
Esame lyg du keliai plačiame lauke
Be pabaigos ir pradžios amžinai

Mes išdidūs labai lyg sušalę kalnai
Mes pilni akmenų išsiskyrę keliai
Žinok kad minties šviesoj nenoriu prarast tavęs
Sugalvotais kerais apglėbęs laikau
Nežinau dabar ar tikrai mano žemėje tu buvai
Liko pėdos žmogaus šalimais ir tiek
Nežinau dabar ar tikrai mano žemėje tu buvai
Liko pėdos žmogaus šalimais ir tiek