Labas Simona, Tau vėl rašo Albinas,
Dabar jau žymus, kaip didysis Gediminas,
Nemenčinėj Kalėdos ir baisiai prisnigo
Bet mano širdy, žinok, meilės dar liko.


Kam Tu sukūrei tą bjaurią dainą?
Apie mane ir apie mano kaimą.
Aš juk mylėjau Tave ir taip tikėjau Tavimis
Aš meldžiausi Tau dienomis ir naktimis


Ir tas Linas prastai mane suvaidino
Jei galėčiau – tai spirčiau aš jam į klyną
Meilė buvo tyra, o jis ją sugadino
Žvairiu ir debilu mane išvadino.


Plakatą Tavo į cigaretes išmainiau
Per tave pabandžiau rūkyti – tai vos nepadusau.
Visa ne mi Nemenčinė mane pirštais bado -
Sako Albinai – likai ant ledo!


Priedainis:
La la la la la lai la
Mylėti buvo taip kvaila,
Bet vis tiek vieną dieną būsime kartu.
La la la la la lai la
Mylėti buvo taip kvaila,
Bet žinok be tavęz gyventi negaliu.
(Bet žinok mano jausmas vien tik tau)
(Su Kalėdomis tave labai išties)


Vakar antrokai mane sniegu apmėtė
Nesveikai galva ištino tarytum taburetė
Užkliuvau už medžio ir mano kedai suplyšo
Dabar pro skylę 2 pirštai kyšo.


Niekas manęs čia yo nebepalaiko,
Tai kertu čeburekus mokykloj be saiko,
Visi bachurai rogutėm važinėja,
Albiną ir Simoną jie apkalbinėja.


Bet piktų liežuvių aš nebebijau
Belekokius šarvus nuo meilės gijau
Aš keisiu rogutes į akordeoną
Ir kursiu dainas apie Simoną
Nes manęs neveža Geltona.


Mylimoji mano, kada gi atrašysi?
Ir mano depresiją kada gi išsklaidysi?
Aš laukiu taip ilgai – kentėt jau negaliu
Pasirašo Albinas. Bučiuoju. Myliu!


Simona:
Labas Albinai, tau linkiu gerų Kalėdų!
Senelis šaltis atneš tau maišą kedų,
Būk geras nerūkyk, rūkyti negražu
Nes imsi ir pavirsi bomžu pamažu.


Jei mane tu myli tai ir mylėk
Bet daugiau nesąmonių man nerašinėk.
Mūsų fanklubas jau Albino pasigedo
Ir jie niekad nepaliks tavęs ant ledo