Žodžių nevyniokim į tualetinį popierių / Yra lygūs tarp lygių, bet mes kažkaip ne tarp jų / Nes nemėlynas mūsų kraujas, tik narys, sako, naujas / Ne Vienos padlaižys, sako, parėks išsilaižys / Gal atsiprašys, gal ir atsi..., yo / Gal išsiblaivys, yo, gal ir pasiliks, no! / Senė mėlyna, be dantų -- Que sopa? / Kai kanda -- neskauda, žiūrėk -- tavo vaikai rauda / Bus tų vaikų, juk ne karo metas / Tik neužsukite dujų į Alfonso chatas / F... you b...! Kol kas tik pardavei kūną / Ar jauti malonumą? Ar širdis nepūna? / O arešto orderį -- į sendaikčių folderį / Atverstos kortos, jūs -- žudikų kurortas / Ant rogučių raudonuoja išdavikų natiurmortas / Tai toks išsigandęs laisvės abortas / Za rusišką GAZ bet ką iškęs / Bet ką nuspręs, bet ką paves / Ant tavęs uždės, nieks nepadės, rėk, varyk / Ką nori sakyk -- tai yra „Real politik" /

Tavo žodis kulka,
Ji skrenda toli
Į mano brolį, sesę,
Kurią ant rankų nešė.

Tavo žodis kekšė,
Tu pardavei kūną,
Ar jauti malonumą?
Ar širdis nepūna?

Pardavė idealus, kokie jūs banalūs / Pinigai tai realūs, pakęsit ir skandalus / Nubrauksime balus Eurovizijos konkurse / Bet jūs teisingam kurse, lietuviški skurdžiai / Jūs mums nerūpit, jūs mums neįdomūs / Mylėkit, mylėkit, mylėkit KGB ponus! / Užsimaukit kandonus ir būkite romūs / Nusiplėškite skalpus, negirdėsite Alfos / Negirdėsit automatų ir kareiviškų batų / Ir klyksmų iš po jų, taipogi tanko vikšrų / Kokia švelni ironija -- žudikų sanatorija / Demokratijos butaforija: Alfa = Alpės = Alegorija /