Vėl eini gatve,
Ant pečių tavo gitara.
Tavo mintyse,
Skamba jau nauja daina.

Iš plakatų tau šypsos populiarūs veidai,
Tu praeini pro šalį, nes jų tiesiog nematai.
Daug kas tau šaukia: „Sustok!“, bet tu jų neklausai...

Daug kas tau sako: „Į kažką panašus“
Daug kas tau sako: „Tu nebūsi stiprus“
Daug kas tau sako: „Neteisingai darai“
Tikėk savimi – savo laimę valdai!!!


Pozityviai, šiltai, ekspresyviai, naiviai -
Iš plakatų tau šypsos populiarūs žvaigždžių veidai,
Tu praeini pro šalį, nes tau jie meluoja, tu jų nematai.
Iš reklaminių stendų jie įkyriai lenda... ar tu jų klausai? Ne!
Tu eini gatve, tavo galvoje, mintys veda tave, mane,
Tave, mane ten kur tavo muzika, ten, kur mano rizika -
Aš jos nebijau, jau baimę nusipirkau, prarijau, išvėmiau jau!
Dabar mūsų gyslomis teka šviežias oras, kuriame,
Skamba tai, ką tu mėgsti, groja tai ką tu mėgsti,
daug kas gali suėsti, nesuvirškint ir dvėsti, arba požiūrį plėsti, plėsti...
Tavo idėjos suskaldė lozungus:
„Pirk arba mirk!“ „Klientas visada teisus!“
Tfuuu!!! Prekių karas tai vertybių maras, legalus košmaras...
Aš nebūsiu prekė, ar girdi? Mano žodžiai neįkainojami!
Savigarbos užteks, net jei reikės prarast:
Kostiumuotą dėmesį, reklamos mėnesį,
Eterio minutę, ar pagavai žinutę?


Tie, kas liko jau,
Ten, už tavęs sutryptais veidais,
Šiandien šypsos tau,
Ir siūlo žaist su tavim „mainais“.

Bet kai praeini tu pro juos ramiai,
Tarsi jų nėra, tarsi jų nematai,
Daug kas tau šaukia: „Palauk!“, bet tu jų neklausai...