Aklas. Be. Savo. minčių. Nejaučiu. Nieko. Nenoriu. Kam visa tai, man?


Jeigu tau tik nuo to pasidarys lengviau,
Matau tau gandai įdomiau, lauki
Progos į kito gyvenimą lįsti
a-a į mano negalima. Galima? Ne.

Aha, tu moki svajoti ribotai, nori,
Kad kiti butų užprogramuoti taip galvoti,
Ką per sunku? Hm... Negaliu padėti.
Nesuprantu tavo programos.

Lova, soliariumai, geltoni žurnalai,
Vaikai internete. Ak, kaip baisu!
Lietus, aš bėgu į namus, ten nebus
Jokio vėjo, nieko nebus.

Tavo perpildyta programa nepriima emocijų,
Atsidaręs ją – nieko nerandu,
Matau instaliuotą į tave tuštybę,
Ramybės nematau, tavęs nematau...


Gal tu įdėki į mane
Šypseną kitokią, mielą, šaltą, bus gražu...
Dar į mane įkrauk programą
Naują, ir žiūrėk, neperjunk, o po to išjunk.


Aklas. Be. Savo. minčių. Nejaučiu. Nieko. Nenoriu. Kam visa tai, tau?