Miestas, kur saulė nekyla, neteka
Žmonės, jų širdys, vos gyvos, vos plaka
Medžiai lyg šmėklos, išvytos iš rojaus
Tu stovi vienas, nelauki rytojaus
Akys kurios jau seniai nebemato
Rankos nusvirusios, trūkčioja, šaltos
Lūpos beformės, sustingusios šlykščiai
Tu jauti pyktį, vien skausmą išnykti

Šviesa danguje blės labiau ir labiau
Nejau nežinai ar nueiti ar laukt
Skausmas ir pyktis suplėšys pusiau

Pamirški jau viltį, nėra jos daugiau
Šviesa danguje blės labiau ir labiau
Nejau nežinai ar nueiti ar laukt
Skausmas ir pyktis suplėšys pusiau

Čia liūdesio miestas ir aš čia gimiau

Patiktų pabėgti nuo visko aplinkui
Kelio nėra, jis seniai dingo.
Tavo kūnas visai be saulės sustingo
Veidu į žemę, niekas vėl neišgirdo
Bespalvių namų tamsa ir šešėliai
Minioje svetimų, aklas, vienišas sėdi tu
Jaučiu tavo skausmą, baimę ir pyktį
Apakintas jų tu jau pradedi nykti

Pradedi Nykti….

Šviesa Danguje…..
Ir aš čia gimiau…