Jūs nerūstaukite ponai,
Kad esu tik tarakonas.
Toks gimiau tai ką darysi,
Kad į plyšį tenka lysti.

Gal ir aš norėčiau būti
Ir žuvėdra ir gegutė.
Bet likimo tiek teduota,
Graužti duonos plutą juodą.

Ja papeee, ja parape....

Pats raudojau gailiai, ponai,
Ir užaugęs supratau
Kad esu tik tarakonas
Ir kit kuom nebūsiu jau.

Ja papeee, ja parape....

Kiek svajojau, kiek tikėjaus,
Kad išeis gal iš manęs
Pardavėjas ar vedėjas
Neišėjo niekas, nes aš tik

Elgeta klajūnas
Dievui skundo nerašau
Bet visi mes žemės sūnūs
Tad kaip brolio ir prašau
Tad kaip brolio ir prašau

Leisk miegoti man prie krosnies
Neišginki pūgą tik
Ir nelaistik diklafosais
Nes vis vien jau nieks neišdygs
Nes vis vien jau neišdygs

Ja papeee, ja parape....

Duok man duonos kasdieninės
Tiek, kad nereikėtų vogt
Na o dieną paskutinę
Tartum brolį pašarvok
Pašarvok