I am terrible at drinks parties. I do my best and try to chat happily and meaningfully to complete strangers but something in my conversation seems to bother them. Too intense, perhaps? Too fond of talking at people instead of listening? Too condescending and patently bored with the whole thing?
What the hell. I prefer the anonymity of being among the faceless crowds in airports, on downtown sidewalks and in the ubiquitous mall haven of tranquil and isolated suburbia.
Funny old things, crowds………
I get lost in crowds: if I can, I remain invisible
to the hungry mouths. I stay unapproachable.
I wear the landscape of the urban chameleon.
Scarred by attention. And quietly addicted to innocence.
So, who am I? Come on: ask me, I dare you.
So, who am I? Come on: question me, if you care to.
And why not try to interrogate this apparition?
I melt away to get lost in this quaint condition.
At starry parties where, amongst the rich and the famous
I’m stuck for words: or worse, I blether with the best of them.
I see their eyes glaze and they look for the drinks tray.
Something in the drift of my conversation bothers them.
So, who am I? Come on: ask me, etc.
In scary airports, in concourses over-filled,
I am detached in serious observation.
As a passenger, I become un-tethered when
I get lost in clouds: at home with my own quiet company.
Herald Tribune or USA Today. Sauvignon Blanc or oaky Chardonnay.
Asleep for the movie. Awake for the dawn
dancing on England and hedgerows –
embossed on a carpet of green. I descend and –
forgive me – I mean to get lost in crowds.
Aš siaubingas pobūviuose kur išgerima. Stengiuos tauškėti linksmai ir prasmingai, užimdamas naujus svečius, bet būnu kažkuo įkyrus savo pokalbiuose. Gal pernelyg intensyvus? Labiau mėgstu kalbėti pats, nei klausyti kitų? Pernelyg globėjiškas ir todėl akivaizdžiai nuobodus?
Velniava, man mielesnis anonimiškumas kai būnu beveidėj oro uostų minioje, vaikštau galvėmis miesto centuose ir po visur esančius prekybos uostus ramiuose ir izoliuotuose priemiesčiuose.
Keistas reikalas - tos minios... ...
Prapuoliau minioj, jei galėčiau, likčiau nematomas
alkanoms burnoms. Likčiau nebendraujantis.
Miesto chameleono komufliažą dėvintis.
Išgąsdintas dėmesio. Tyliai prie tyrumo įprantantis.
Tai kas gi aš? Nagi, paklauskit, nesivaržykit.
Tai kas gi aš? Nagi, klauskit, jei rūpi kaip sykis.
Ir kodėl nemėginat kvosti vaiduoklio to šičia?
Aš ištirpstu, kad šioj neįprastoj būsenoj dingčiau.
Žvaigždžių pobūviuos, tarp turčių ir garsenybių,
stingu žodžių, ar dar bogiau, nesąmonęs plepu jiems.
Matau jų akys blausias, padėklo su gėrimais dairos.
Kažkas mano pokalbio tėkmėje įkyru jiems.
Tai kas gi aš? Nagi klauskit, nesivaržykit.(ir t.t.)
Kraupiuose oro uostuose, sauskimšose salėse
aš išskirtas nuodugniai apžiūrai.
Kaip keleivis, aš jau atsipalaidavęs, kuomet
dingstu debesyse: namuos su ramia kompanija.
Herald Tribune, ar USA Today.
Sauvignon Blanc, ar ąžuolo spalvos Chardonnay.
Užmigęs per filmą. Nubudęs kartu su aušra,
šokančia Anglijoje ir ant gyvatvorių –
reljefiškų žalumos kilime. Aš nusileidau –
atleiskit man – ketinau pasimest minioje.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Cia taip kaip Uzkalniui duot pavertint koncervus & lasinius & pashteta ( aisku su uogiene) kur undermenshai valgo jei piggiai randa. Ar nenukentes Sahja morale?
2010 m. liepos 17 d. 17:04:23
Aš siaubingas pobūviuose kur išgerima. Stengiuos tauškėti linksmai ir prasmingai, užimdamas naujus svečius, bet būnu kažkuo įkyrus savo pokalbiuose. Gal pernelyg intensyvus? Labiau mėgstu kalbėti pats, nei klausyti kitų? Pernelyg globėjiškas ir todėl akivaizdžiai nuobodus?
Velniava, man mielesnis anonimiškumas kai būnu beveidėj oro uostų minioje, vaikštau galvėmis miesto centuose ir po visur esančius prekybos uostus ramiuose ir izoliuotuose priemiesčiuose.
Keistas reikalas - tos minios... ...
Prapuoliau minioj, jei galėčiau, likčiau nematomas
alkanoms burnoms. Likčiau nebendraujantis.
Miesto chameleono komufliažą dėvintis.
Išgąsdintas dėmesio. Tyliai prie tyrumo įprantantis.
Tai kas gi aš? Nagi, paklauskit, nesivaržykit.
Tai kas gi aš? Nagi, klauskit, jei rūpi kaip sykis.
Ir kodėl nemėginat kvosti vaiduoklio to šičia?
Aš ištirpstu, kad šioj neįprastoj būsenoj dingčiau.
Žvaigždžių pobūviuos, tarp turčių ir garsenybių,
stingu žodžių, ar dar bogiau, nesąmonęs plepu jiems.
Matau jų akys blausias, padėklo su gėrimais dairos.
Kažkas mano pokalbio tėkmėje įkyru jiems.
Tai kas gi aš? Nagi klauskit, nesivaržykit.(ir t.t.)
Kraupiuose oro uostuose, sauskimšose salėse
aš išskirtas nuodugniai apžiūrai.
Kaip keleivis, aš jau atsipalaidavęs, kuomet
dingstu debesyse: namuos su ramia kompanija.
Herald Tribune, ar USA Today.
Sauvignon Blanc, ar ąžuolo spalvos Chardonnay.
Užmigęs per filmą. Nubudęs kartu su aušra,
šokančia Anglijoje ir ant gyvatvorių –
reljefiškų žalumos kilime. Aš nusileidau –
atleiskit man – ketinau pasimest minioje.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly