Naujienos
|
Dienoraščiai
|
Stiliai
|
Grojaraščiai
Diskusijų temos
|
Kūryba
|
Vartotojai
|
Komentarai
|
Dainų tekstai
|
Gairės
|
|
|
|
(Even the wolf can learn
Even the sheep can turn
Even the frog become at last the prince.)
No more imagined insults
And no more bloated pride -
I'll see you at the wedding
I'll see you on the other side
And I'll hold my peace forever
But I'll hold my passion more...
I'll be holding the door
And waiting for the princess -
I could say I'm waiting for the world
But when it comes right down to it
I'm simply waiting for the girl
On through the ring of changes
I'll be at my side in a single bound
Lost and found...
Looking to be lost and found
La Rossa extends her hands -
In the morning light the stigmata don't show
She's already up, making plans;
She thinks it's maybe time he ought to go
And she's friendly like it's a service
But she's ringing round his head
Though he knows she has no further use for him
Still he feels like he's raised from the dead
Out to the cold grey daylight, never even wondering, of course
If one moment of perfect passion is worth a lifetime of remorse
So it's no more empty promises
And no more idle threats;
No more "if only"s
And no more "and yet"s;
No more wishes for the future
No more denials of the past:
I'm free at last
I'm in love at last
I'm lost and found....
(Put on your red dress, baby
'Cause we're going out tonight
Put on your high-heeled sneakers
Everything's going to be alright?)
Dienos dainų siūlymai
Komentarai (1)
Susijusi muzika: pasirinkti
Suraskite ir pridėkite norimus kūrinius, albumus arba grupes:
Susijusi muzika: pasirinkti
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
2019 m. liepos 26 d. 15:18:27
Neįsivaizduoju geresnės pabaigos "Over" albumui negu paskutinės dvi šio kūrinio minutės. Tai skamba didingai, proklamatyviai, bet netgi ir kiek ilgesingai ir reziumuoja visą "Over" albumo temą. Šitas kūrinys iš viso albumo turbūt panašiausias į tai, kaip Van der Graaf skambės albume "The Quiet Zone / The Pleasure Dome", išleistame keliais mėnesiais vėliau. Kažkuo charakteringos yra Hammill'io melodijos, sukurtos 1976-1977 metų periode. O Evans'o ritmika ir Potter'io aštrios boso linijos, dėl ko aš vertinu ir "The Quiet Zone / The Pleasure Dome", čia skamba puikiai.
Nors prasidėjus vidurinei kūrinio daliai atrodo, kad šis kūrinys bus keista eksperimentinė mėsmalė, tačiau finalas vėl grąžina tvarką į šį kūrinį ir dėl to jis patampa antru mėgstamiausiu albumo kūriniu po "Time Heals". Nepaisant to, kad tokio gerumo kūriniui kaip "Time Heals" sunku prilygti, tačiau šis kūrinys irgi nusipelnė 10-uko!
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas