You say that this is the end,
And I feel the knife cut off my right hand.
You may not care right now,
But if it's over, it's done and I won't turn around.
Love is dyin'.
There ain't no use in cryin'.
You oughta know me better than that,
I really love you if that's where it's at.
I really love you but I won't be back,
Oh how I love you, I love you but I won't be back.
A dreamer of dreamers I have always been,
And this time there won't be no givin' in.
Chances are we could change our minds,
But I don't think I can make it another time.
Love is dyin'.
There ain't no use in cryin'.
You oughta know me better than that,
I really love you if that's where it's at.
I really love you but I won't be back,
Oh how I love you, I love you but I won't be back.
Love is dyin'.
There ain't no use in cryin'.
I really love you if that's where it's at.
I really love you but I won't be back,
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...