On the dry and dusty road,
The nights we spend apart alone.
I need to get back home to cool, cool rain.
I can't sleep and I lay and I think,
The night is hot and black as ink.
Oh God, I need a drink of cool, cool rain.
(Guitar Solo)
Love, Reign o'er me, over me ,over me ..(scream )
Love, Reign o'er me, Reign o'er me, Reign o'er me.
(pause )
Turbūt vienintelė The Who daina, kuri nenuilstamai jau du metus yra mano mėgiama ir dažnai klausoma. Aišku, mano perklausų sąrašas meluoja, bet ši daina net per tą juodą tarpsnį, kada buvau užmiršęs kadais mėgstamiausią grupę, tai buvo vienintelė daina, kuri mane apstulbindavo. Taip, ši daina ir visa roko opera Quadrophenia turi išliekamąją stiprią vertę. Pats pats pačiausias šios grupės darbas, net drįsčiau Who's Next nurašyti į antrąją vietą.
O šio kūrinio ne vien grožis paperka. Finalas - pompastiškas, paperka. Vienas meistriškiausių mano girdėtų finalų. Super. Na, ne 174 balai, kaip anksčiau rašiau, bet kad 10, tai būnam tuo garantuoti.
Daina yra iš kažkokių nežemiškų platybių atkeliavus Nežinau, čia yra... net nežinau kaip apibūdint tą stebuklą
O pabaiga tai išvis... Juk tai The Who, jie visagaliai. 174/10 balų.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
Tai niekas netrukdo. Nėra ir labai didelė diskografija studijinių albumų. O man vis dar reikia normaliai perklausyti visus klasikinius, kurių gal nei vieno albumo normaliai taip ir neperklausiau. Bitlai, Rolling Stones, Kinks...
Man reiktų kažkada pradėt santykius su Wings. Visuomet Wings turėjau omeny kaip mane labiau dominantį projektą negu patys bitlai, bet vis kažkur kitur dėmesys nukrypsta. Bet neabejoju, jog Wings kataloge rasčiau nemažai ką sau artimo.
Kažin ar uždėjus šauktuką pavadinime pasitaisytų. Nes šauktukas ir turėtų būti pagal viską. O gal jis buvo išimtas su priežastim... Hm, įdomus mistinis detektyvas.
2013 m. spalio 3 d. 20:53:05
Turbūt vienintelė The Who daina, kuri nenuilstamai jau du metus yra mano mėgiama ir dažnai klausoma. Aišku, mano perklausų sąrašas meluoja, bet ši daina net per tą juodą tarpsnį, kada buvau užmiršęs kadais mėgstamiausią grupę, tai buvo vienintelė daina, kuri mane apstulbindavo. Taip, ši daina ir visa roko opera Quadrophenia turi išliekamąją stiprią vertę. Pats pats pačiausias šios grupės darbas, net drįsčiau Who's Next nurašyti į antrąją vietą.
O šio kūrinio ne vien grožis paperka. Finalas - pompastiškas, paperka. Vienas meistriškiausių mano girdėtų finalų. Super. Na, ne 174 balai, kaip anksčiau rašiau, bet kad 10, tai būnam tuo garantuoti.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2012 m. sausio 1 d. 20:57:48
O pabaiga tai išvis... Juk tai The Who, jie visagaliai. 174/10 balų.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas