(23 metai nesibaigiančio karo. Ir vis dar laukiu taikos..)
Ledinės bejausmės akys žvelgia priešo kryptin.
Ledinė širdis be skausmo įsako kojom vesti...
Į mirtį!
Rankos gniaužia ginklą, žvilgsnis tvirtas, ramus.
Ledinės mintys be nerimo sutaiko protą, jog kūnas žygiuoja..
Į mirtį!
Įsakė širdis kareiviui pamiršti jo baimę,
Nustojo virpėti jo rankos, amžinai sustingo jo veidas.
Tarp tūkstančio kareivių, jis atrodė toks vienišas,
Užrakinęs jausmus į tuštumą, jis žengė tiesiai
..į mirtį.
Krito sniegas į kraują tą šaltą lapkričio rytą.
Lavonais nusėtas laukas pražydo baltai lyg lelija.
Krito eilinis karo lauke tarsi pageltęs ąžuolo lapas,
Palikdamas pliką šaką geliančiam žiemos speigui...
Man tai vienas dalykas su dabartiniais emoji, tai kad jie gerokai didesni nei tekstas ir kartais dėl to negražiai atrodo. Nors nauji atrodo per maži, bent iš mano ekrano žiūrint, todėl net nežinau, koks sprendimas būtų geriausias.
Šiaip, at the end of all this, man emoji nėra svarbus reikalas. Jei jų nebūtų, aš nelabai ir pasigesčiau. Galėčiau parašyti dvitaškį ir D didžiąją arba skliaustą ir to užtektų visiems suprasti šiais laikais
Ten kažkokių elaborate emoji, kur ten visokių profesijų žmogeliukai būna ir pan. komplikuotos nesąmonės nenaudoju. Vėliavėlių ir tų turbūt nėra tekę gyvenime panaudoti.
Nu aš emoji prisijaukinau ir kartais komentaruose vartoju, tiesa, aš naudoju dažniausiai visokius generic smile'us ar kažkokius simbolius (kaip būna visokios varnelės, up-arrow, šauktukai facebook'e arba discord'e).