(23 metai nesibaigiančio karo. Ir vis dar laukiu taikos..)

Ledinės bejausmės akys žvelgia priešo kryptin.
Ledinė širdis be skausmo įsako kojom vesti...

Į mirtį!

Rankos gniaužia ginklą, žvilgsnis tvirtas, ramus.
Ledinės mintys be nerimo sutaiko protą, jog kūnas žygiuoja..

Į mirtį!

Įsakė širdis kareiviui pamiršti jo baimę,
Nustojo virpėti jo rankos, amžinai sustingo jo veidas.
Tarp tūkstančio kareivių, jis atrodė toks vienišas,
Užrakinęs jausmus į tuštumą, jis žengė tiesiai

..į mirtį.

Krito sniegas į kraują tą šaltą lapkričio rytą.
Lavonais nusėtas laukas pražydo baltai lyg lelija.
Krito eilinis karo lauke tarsi pageltęs ąžuolo lapas,
Palikdamas pliką šaką geliančiam žiemos speigui...