Gaudė senis žuvį ežero dugne
Žiūri, kad atplaukia laumė valtele
Undinėle, laime, neviliok manęs
Vis tiek nepamilsiu, gražuole, tavęs

Ech, ta laimė, ji kažkur šalia, toli toli, kaip žvaigždės spindi danguje
Į undinės barą atvežė alaus, senis nuskubėjo, manė, kad jau gaus
Undinėle šypsos, varto akeles, kurgi kurgi kurgi, seni jos nuves
Ech ta laimė, ji kažkur šalia, toli toli, kaip žvaigždės spindi danguje
Grįžo senis nakti linksmas į namus, puolė jis bučiuoti žmonai veidelius
Oj tu seni, seni, ar tu pakvaišai? Ir su kuo šią naktį mane sumaišei?