Ir energingiausias, ir progresyviausias šmotas visame albume (pastaruoju aspektu nebent Neogenesis galėtų konkuruot). Priedainio rifada – etaloninis Enslaved'ų black'as. O kompozicijos eiga dinamiškai yra labai Opeth vandenyse – daug ramesnių slėnių, kurie skamba net labiau kaip progrokas negu koks juodmetalis, po kurių seka sprogios rifų viršūnės. Ir disonansinių sąskambių panašiai kaip Opeth repertuare. 

Iš pradžių man nesiklijavo visos kompozicijos dalys tarpusavyje ir buvau pasiruošęs 9-etą rašyti, bet po gero penketo perklausų man šis kūrinys susidėliojo į lentyneles. Irgi laikui imlus progmetalis, kaip ir minėtieji Opeth'ai. Rašau 10 balų.