Anksčiau man šis kūrinys iš visų Tridento sesijų įrašų atrodė mažiausiai vertas, gal net kiek nuvylė. O dabar mane jis užkabino. Ypač atkreipiu dėmesį į perėjimą iš La Mere De La Mer į Tomorrow's Story... t.y iš 2 dalies į 3-ąją. Abi dalys tokios lengvos, antroji ypač, o Tomorrow's Story Not The Same šauna it perkūnas iš giedro dangaus. Arba, jei kalbant realiai, iš vėjo švilpimo transformacija į galinga smuiko (galbūt alto, bent jau taip mano menkavertės ausytės įtaria, nes skambesys kokia oktava žemesnis) ir gitaros partiją. Gal kiek nuvylia pirmos dvi dalis dėl savo švelnumo, niekuo neišsiskiria ir blankios jos. Tačiau jau toliau - bomba. Man patinka laukti tas 5 minutes, kad po to pasimėgauti įspūdinga aranžuote. Nors ir prieš pirmąsias 5 minutes neturiu nieko blogo, tik tiek, kad blankiai skamba. Bet dabar manau, kad tai sėkmingas ir apgalvotas McLaughlin'o darbas. 10 balų.